kuburka

×kubùrka sf. (1) žr. kubarka: Sviesto įdėjo pilną kubùrką Rgv. Piemenukai visi sviestą nešdavosi kuburkose Mrj. Įsidėjau valgyt – va kešenėj kubùrka Sb. Suskaldei kuburką, kur dar dėsies sviestą? Švn. | Paduokit man tą tuščią kuburką nuo saldainių Ūd. Paduok kubùrką su pipirais Lp. Prikimšk man pilną kuburką tabokos Lp. Įdėjo po kuburkėlę degučių (brėžukų) A1885,396. Mosties gavau iš vaistinyčios tokią kuburkutę Mrj. Kapuose rasta įvairūs vario daiktai …, kuburkutės, katilai, uzbonai LTIII330(Bs). Paduok man tą kuburkáitę Lš.